Pavasaris – pats laikas, kada galima galvoti apie naują derlių. Akivaizdu, kad pagrindą gausiam derliui sudaro geros sėklos. Vėliau seka ūkininko ar sodininko teorinės žinios, įgudusios rankos, gera žemės ūkio technika bei, žinoma, gamtos reiškiniai, nulemiantys pakankamą saulės ir drėgmės kiekį. Šiandien pakalbėsime apie vieną pagrindinių sėklų tiekėjų Lietuvoje – įmonę Dotnuvos projektai.
Pagalbininkai žemės ūkyje
UAB Dotnuvos projektai savo veiklą vykdo jau dvidešimt metų. Bendrovė turi net penkis filialus įvairiuose Lietuvos miestuose – Plungėje, Pasvalyje, Joniškyje, Vilniuje ir Vilkaviškyje. Internetinėje bendrovės svetainėje išsamiai aprašytas jos tobulėjimo ir plėtros kelias. Šiandien čia dirba beveik du šimtai darbuotojų, visą šalį aprūpinančių aukštos kokybės sėklomis. Tiesa, ne tik sėklų gavyba, jų daiginimas ir auginimas yra pagrindinė bendrovės veikla. Bendrovė mažmena ir didmena parduoda naują ir naudotą žemės ūkio techniką, taip pat rūpinasi įvairių grūdų valymo, džiovinimo ir sandėliavimo sistemų parinkimu. Visai neseniai UAB Dotnuvos projektai ėmė vystyti naują veiklą – pardavinėti fermų įrangos ir technologijų įrengimus, užsiimti tokių įrengimų projektavimu, prijungimais ir statyba. Tenchnika, kuria įmonė prekiauja, pavadinta garsiausiais rinkos vardais –„ Case IH“, „Cimbria“, „Agrifac“ ir kitais. UAB Dotnuvos projektai užtikrina visos montuojamos technikos garantiją, periodinę priežiūrą, pagalbą, atliekant remonto ir montavimo darbus, parduoda atsargines dalis bei tiekia aukštos kokybės grūdų sandėliavimo įrangą. Be viso to – sėklos – vienas pagrindinių bendrovės parduodamų produktų. Pagrindinės parduodamų sėklų rūšys – žieminiai javai, žieminiai rapsai, vasariniai javai ir vasariniai rapsai, cukriniai rinkeliai, kukurūzai, pašarinės žolės, vėjų žolių sėklų mišiniai, vėjų trąšos ir kitka. Sėklų ruošimo pagrindas paruoštas pagal naujausias technologijas. Jau kurį veikia vadinamas gravitacinis stalas, kuris sėklas atrūšiuoja pagal jų svorį. Kodėl tai naudinga? Vienodo svorio ir dydžio sėklų rūšis dygsta ir auga vienodai, todėl šitaip užtikrinamas kokybiškesnis derlius ir geresnis rezultatas. Svarbu paminėti, kad bendrovė taip pat yra nepamainomas pagalbininkas stambesniems ūkiams, kadangi šiandien ūkinininkams UAB Dotnuvos projektai gali pasiūlyti puikų melžimo procesą užtikrinančias melžimo aikšteles, melžimo robotus, pieno šaldymo ir vėsinimo įrangą, mėšlo tvarkymo, gyvulių maitinimo įrangą, savo stambiems ūkio darbams čia galėsite įsigyti traktorių, inovatyvų javų kombainą, plūgą ar kitą žemės dirbimo techniką, taip pat pašarų ruošimo techniką, įvairiausius krautuvus, purkštuvus, žoliapjoves ir sėjamąsias. Visoje Lietuvoje dirbantys tokios technikos pardavimo vadybininkai suteiks jums reikiamą informaciją, patars ir padės pasirinkti geriausią sprendimą. Visus reikiamus kontaktus ir informaciją galite rasti UAB Dotnuvos produktai internetinėje svetainėje.
Visose įmonėse, nepriklausomai nuo veiklos, privalo būti parengta 
Senovės miškas, visų pirma, buvo nepaprastas išteklius. Seni didžiuliai medžiai turėjo tiek medienos, kiek dabar jau medžiai neturi. Tai galėjo būti ir kuras, ir statybinė medžiaga. Naftos juk nebūdavo, todėl iš medžio reikėjo mokėti pasidaryti labai daug skirtingų dalykų. Be to, miškas visada buvo naudingas ir kitokiais aspektais. Visų pirma, jis turėjo būti kaip medžioklės vieta. Būdavo ypatingos karaliaus giriose, kur medžiodavo jo palyda ir jis pats. Net mūsų į istorinį epą pretenduojantis yra kūrinys Giesmė apie stumbrą. Tai iš tiesų Mikalojaus Husovjano sukurtas eiliuotas kūrinys apie tai, kaip Gediminas, mūsų kunigaikštis, miškuose medžioja nepaprasto dydžio stumbrą. Tačiau tas kūrinys ne tikišliaupsina karalių ir stumbro didybę, bet ir pačius nuostabius lietuviškus miškus. Taigi, miškuose, galima sakyti, gyvena tarsi kažkokie turtai. Ir turtai, ir burtai, ko ten tik nėra. Reikėtų paminėti, kad ir dabar kai kurie gyvūnai, paukščiai sparčiai nyksta bent jau Lietuvos teritorijoje. Štai kažkada mūsų gražiuose miškuose smagiai gyveno ir ganėsi rudosios meškos. Neaišku, kodėl jos išnyko pas mus. Ar išėjo į kaimynų miškus dėl pasikeitusio klimato, ar buvo išmedžiotos. Išnyko ir toks gyvūnas kaip tauras, ir stumbrai nebegyvena laisvai pas mus miškuose. Būta irdidesnis veislės šernų, o taip pat labai gražaus ir pavojingo paukščio – gyvatėdis. Pastaroji atrodo kaip apuokas ar pelėda, tik dar plėšresnė, savo snape nusinešanti ir nemažas gyvates, žalčius.
Didžiausią hamakų pasirinkimą galėsite rasti specializuotose laisvalaikio prekių parduotuvėse, ir čia tikrai visada išsirinksite labiausiai patinkančias prekes. Jei neturite laiko lankytis fizinėse parduotuvėse, užsisakyti hamaką galite tiesiog internetu – įvairiose elektroninėse parduotuvėse tikrai rasite gausų hamakų pasirinkimą, ir galėsite atrasti labiausiai patinkančią produkciją. Išsirinkti patinkančias prekes galėsite naudodamiesi internetine paieška arba lankydamiesi specializuotose internetinėse parduotuvėse – bet kuriuo atveju tikrai galėsite atrasti pakankamai didelį hamakų pasirinkimą, ir galėsite atrasti patį tinkamiausią. Palanku yra tai, kad internetinėse parduotuvėse siūlomi hamakai kainuoja pigiau nei fizinėse parduotuvėse, tad tai visada gali padėti sutaupyti pinigų. Reikės palaukti vos kelias dienas, kol pasirinktas hamakas bus pristatytas, tad ne visada yra verta važiuoti fizines parduotuves.
Prie slaviškos tradicijos priskirčiau ir mūsų kraštus, kurie, kaip ir reikia tikėtis, pamažu vis labiau panašėja į vakarų laidojimo papročius. Tačiau užsukus į lietuviškus kapus, ypač dar kokius nors senesnius, tikrai ne vienoje vietoje pamatysime didelius kapus ir antkapius, milžiniškus paminklus. Kuo labiau žmonės laikėsi tradicijų, tuo prabangiau atrodys tos vietos. Kiekviena kapavietė bus panaši į nedidelį gėlių darželį, tarsi kažkas, kas jį prižiūri, ten realizuotų savo sodininkystės poreikį. O patys antkapiai yra labai išmoningi. Galima pamatyti ant jų iškaltus mirusiųjų portretus, kartais net skulptūras. Aišku, ir kokį nors ypatingą eilėraštį, sentenciją apie išėjimą anapilin. Iš tiesų, sunku pasakyti, kaip atsirado tokia slaviška tradicija išpuošti mirties guolius, kaip senais pagonių laikais. Dar prieš šimtą ar du metų laidojama būdavo paprastai – su mediniu kryžiumi. O dabar kartais lietuviškos kapavietės atrodo juokingai. Kai vienas kapas panašėja į prabangią karalystę, o kitas – į vargšų lūšną. Ne visi žmonės nori skirti daug pinigų ir dėmesio kapo puoselėjimui, tačiau kukliau atrodantis kapas iškart tarsi patenka į kažkokias kapų grožio varžybas, kuriose tikrai ne pirmauja. O juk mirusįjį galbūt norisi pagerbti visai ne tai, į kokias lenktynes įstatai jo antkapio ar paminklo grožį.