Lietuvoje termoviziniai tyrimai pradėti masiškai atlikinėti sulig daugiabučių renovacijos projektų banga. Gavus europinių pinigų, ne vienas daugiabučio pirmininkas ėmė organizuoti būsto gyventojus susimesti ant pradiniųinvesticijų į būsto renovaciją bei padaryti taip, kad energetinis sertifikatas būtų išties geras. Deja, ne visiems būstų savininkams pavyko renovuoti daugiabučius, nes kartais juose gyvendavo daug vyresnio amžiaus žmonių, pensininkų, ir šie nenorėdavo namo šiltinti bei renovuoti. Tačiau tie, kam pavyko įlipti į šį traukinį, dabar džiaugiasi. Termoviziniaityrimai parodė, kad energetinis sertifikatas yra kur kas naudingesnis, ir namai dabar sandaresni.
Daugiabučių renovacija
Tam, kad daugiabučių renovacija būtų atliekama sėkmingai, stengtis reikia daug kam. Pirmiausiai, namo pirmininkui arba bendrijos pirmininkui, kad įtikintų visus gyventojus prisidėti prie projekto. Jeigu bus per daug prieštaraujančių gyventojų, tuomet renovacija negalės vykti. O to juk nenori niekas. Taip pat ir visi žmonės turi pasirašyti sutartis bei patvirtina, kad sumokės pradines sumas. Tie, kas neturi jų, gali imti paskolą. Vėliau, kai renovacija baigiama, už sumokėtas įmokas didelė dalis yra sugrąžinama. Be to, atsipirkti ima jau iškart ir apšiltinimas. Jeigu kažkam už 3 kambarių šildymą tekdavo mokėti beveik 200 eurų šalčiausiu sezono metu, tai staiga ta kaina sumažėja iki vos 30 ar dar mažiau eurų per mėnesį. Tokios kainos rodo, kad kiekvienam žmogui daug labiau apsimoka gyventi apšiltintame, gražiame name.