Rąstinis namas – puikiausias pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, šilumą, ekonomiškumą ir sveiką aplinką. Spygliuočių medžių amžius, iš kurių yra statomi rąstiniai namai, siekia 120-150 ir daugiau metų, tad gyvenimas sakais kvepiančioje natūralios gamtos istorijoje, kurią pasakoja unikalių ornamentų medžių kamienų raštai, yra išskirtinai estetiškas.
Rąstinių namų statybos istorija Lietuvoje skaičiuoja apie 2 tūkstančius metų. Senovėje, prieš 3-4 tūkst. metų, žmonės būstus iš medienos rąstų statydavo naudodami stulpinę konstrukciją, kuomet medžių kamienai buvo sustatomi vertikaliai, juos perpinant šakomis, sutvirtinant moliu, vilna, plyšius užkamšant samanomis. Vėliau (Lietuvoje- pirmo tūkstantmečio pradžioje) pradėta statyti rąstus vieną virš kito guldant horizontaliai. Pasiteisinus šios statybos technologijai, imta ręsti gana didelius, aukštus, tvirtus ir ilgaamžius statinius: gynybines pilis, bažnyčias, dvarus ir kt. Net ištobulėjus rąstinių namų statybos technologijoms, statinių kokybė didele dalimi priklauso nuo meistro žinių, įgūdžių, gebėjimo ypatingą dėmesį skirti statybinės žaliavos parinkimui.
Mediena, naudojama rąstinių namų statybai- natūrali medžiaga iš gamtos, kurios unikalių savybių dabartiniame technologijų amžiuje kol kas nepavyko atkartoti dirbtiniu būdu. Dažniausiai naudojami spygliuočių – pušies ir eglės, rečiau – maumedžio ir kedro rąstai. Pastarieji pasižymi struktūros tvirtumu, didesniu atsparumu aplinkos poveikiui, tad yra kiek brangesni.
Rąstiniai namai klasifikuojami į: Natūralių rąstų. Rąstai apdirbami (nužievinami ir apipjaunami) tik rankiniu būdu, neprarandant natūralios medžio kamieno išvaizdos. Rąsto skersmuo skirtingose vietose nevienodas, o rąsto galų storis gali skirtis netgi dvigubai, todėl namo surentimas iš rankiniu būdu apdorotos medienos užtrunka kiek ilgiau dėl atidumo, tikslumo ir kruopštumo reikalaujančio rankų darbo). Mašininio apdirbimo. Mechaniniu būdu paruošiami tekinti (apvalūs), frezuoti (stačiakampiai) arba klijuoto tašo rąstai. Staklėmis apdirbtų rąstų ruošiniai yra identiško skersmens, aukščio, ilgio. Mašininio apdirbimo rąstų technologija leidžia išvengt netikslumų ir klaidų, pagreitina namo statybos darbus.
Rąstiniai namai, lyginant su kito tipo statiniais, pasižymi šiomis puikiomis savybėmis: – Ekologiškumas. Rąstinių namų ekologiškumas- nenuginčijamas. Jau vien todėl, jog statybai naudojamos natūralios medžiagos, kurios nekenkia nei gyventojams, nei aplinkai. Rąstiniuose namuose neplinta alergijos, dėl medienos gebėjimo „kvėpuoti“ ir nuolat vykstančios oro apykaitos nereikia jokių papildomų vėdinimo sistemų. Medis gerai izoliuoja šilumą, tad vasarą visuomet bus vėsu ir drėgna, o žiemą-jauku ir šilta. Todėl vis dažniau sugrįžtama prie medinių namų statybos, kurią tam tikrą laikotarpį buvo išstūmę mūriniai namai. – lgaamžiškumas. Mediena yra ilgaamžė. Seniausi Lietuvoje tebestovintys rąstiniai trobesiai siekia 300 metų, o pasaulyje yra išlikusių rąstinių namų, skaičiuojančių kone 700 metų. Archeologinių kasinėjimų metu iki šiol randama neblogai išsilaikiusių rąstinių sutvirtinimų liekanų. Namai iš rąstų savo patvarumu nenusileidžia plytiniams ar blokiniams namams. Žinia, mediniai namai labiau nei mūriniai yra veikiami įvairių aplinkos sąlygų: saulės, lietaus, temperatūrų svyravimų, tačiau kokybiškai suręstas, tinkamai prižiūrimas, periodiškai impregnuojamas, lakuojamas ir laiku rekonstruojamas namas gali stovėti šimtmečius. – Sveika aplinka. Medis yra natūrali ekologiška statybinė medžiaga, neturinti jokių neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Jis filtruoja orą, nepraleisdamas kenksmingų, orą teršiančių medžiagų. Per šimtmečius į medieną įsigėrę spygliuočių sakai teigiamai veikia rąstiniuose namuose gyvenančiųjų plaučius ir kvėpavimo takus. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad natūrali medienos spalva ir joje išlikęs sakų kvapas ramina nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti, teigiamai veikia žmogaus psichiką. Dėl šių išskirtinių ir unikalių savybių natūralaus medžio būstai vis labiau pelno savo ir ateinančių kartų sveikata besirūpinančių žmonių prielankumą ir simpatijas. – Natūralus oro drėgmės balansas. Gyvenimas rąstiniame name lyginamas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame būste. Jei viduje padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją nesunkiai sugeria, o patalpoms išsausėjus, medis drėgmę grąžina atgal, tokiu būdu nuolat išlaikoma ideali santykinė oro drėgmė, šiluma ir oro kaita. Rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų, optimaliai sureguliuodamos natūralų drėgmės balansą ir išlaikydamos sveiką namų mikroklimatą. – Garso izoliacinės savybės. Sausas medis pasižymi puikiomis garso izoliavimo savybėmis. Jis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje. Todėl vidinės rąstinės pertvaros užtikrina puikų garso slopinimą. Taipogi medis pasižymi ir tuo, jog sugeria ir mažina vibraciją. – Elektrostatiškumas. Kodėl nuo alergijos kenčiantiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniuose namuose? Priežastis nesunkiai paaiškinama- elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, todėl rąstinių namų viduje nesklando dulkės. Tai tikras išsigelbėjimas alergiškiems ir problemų su kvėpavimo takų ligomis turintiems žmonėms. – Priešgaisrinės savybės. Konkuruojančių statybinių technologijų atstovai gali teigti, kad rąstinis namas yra degus. Tačiau specialiomis nekenksmingomis priemonėmis apdoroti didelio skersmens rąstai yra labiau atsparesni degimui nei plieno konstrukcijos. Veikiant ugniai, rąstų paviršius pasidengia anglies sluoksniu, kuris yra stiprus šilumos izoliatorius, stabdantis karščio plitimą medienoje. Šiluma mediena plinta kur kas lėčiau nei metaluose, todėl rąstai nesudega taip greitai, o degantis pastatas ilgai išlaiko savo konstrukciją stabilią. Didelis pliusas – greita rąstinio namo statyba. Kokybiškam rąstiniam namui pastatyti užtenka 2 mėnesių, tiesa, kiek ilgiau užtrunka papildomi darbai: projektavimas, žemės paruošimas, pamatų liejimas, inžineriniai ir įrangos montavimo sprendimai, stogo dengimas, gerbūvio sutvarkymas. Prie privalumų galima priskirti išskirtinę rąstinio namo estetiką bei architektūrinius sprendimus. Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tad drąsiai galime teigti, jog rąstinis namas visais atžvilgiais turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų ir visame pasaulyje vertinamas kaip patikimas ir prestižinis statinys pilnaverčiam gyvenimui ir poilsiui.
Kokie darbai privalomi miškų savininkams? Patys svarbiausi susiję su tinkama miško priežiūra. Miško savininkas turi pasirūpinti, kad valdomame miške būtų proskynos, kurios reikalingos norint užtikrinti tinkamą priešgaisrinę saugą miške. Kitaip dar tokios proskynos vadinamos mineralizavimo juostomis. Taip pat, jei reikalinga, tai miške reikia įrengti laužavietes. Dar kalbant apie gaisrus, verta paminėti, kad kilus gaisrui pats savininkas privalės pasirūpinti savo miško atsodinimu. Kiti priežiūros darbai taip pat įeina į savininko pareigas. Miškas nuolat atsinaujina, todėl savininkas turės nuolat rūpintis miško kelio būkle, sutvarkyti nuo medžių atsiradusią netvarką. Net jei ant jūsų miške esančio kelio užvirs medis, tai ne kas kitas, o būtent jūs turėsite pasirūpinti, kad medis būtų pašalintas nuo kelio. Taip pat periodiškai teks rūpintis tuo, kad būtų atlikti miško sanitariniai darbai, tokie kaip medžių kirtimas retinimo tikslais ir pan. Negana to, miško augalus puola kenkėjai, o savininkas privalo stebėti ir pastebėjęs ligos pradžią informuoti tarnybas, kurios atsakingos už miškų priežiūrą. Blogiausia tai, kad dažnai kenkėjų naikinimo būdas susijęs su viso ar dalies miško iškirtimu. O kaip jau buvo paminėti aukščiau, sunaikinus mišką, savininkas privalo jį atsodinti.
Dovilės nuostabus rytas prasidėjo tada, kai į duris pasibeldė mama, nešina šventiniais pusryčiais: kakava ir mėgstamiausiu jubiliatės tortu – Napaleonu. Dovilei tai buvo neįprasta, nes mama tokia nuolanki nebūna. Kartu mama įteikė ir dovaną – sidabrinę grandinėlę. Tai buvo tikrai gera dienos pradžia. Jau apsirengus ir nulipus į pirmą aukštą, netrukus į duris pasibeldė pasiuntinukas – tai