Eksperimentas: savaitė šaltame name

Vertiname sandarumąPaprastai sandarumo testas bet kuriame name yra atliekamas su oficialiomis priemonėmis. Įvertinami matavimai, daroma temperatūros nuotrauka ir kiti panašūs dalykai. Visa tai vėliau leidžia pasakyti, koks yra namo sandarumas ir kokiai energinio sertifikavimo klasei namą būtų galima priskirti. Tačiau štai mums su šeima nutiko keistas dalykas – sutikome pagyventi vienoje prasto stovio troboje vieną sausio savaitę, kol šeimininkai bus išvykę. Jie prašė, kad kas nors apsistotų ir šiek tiek prakurtų krosnį, taigi, mes tą padaryti iškart sutikome.

Sena troba

Trobos termovizija turbūt būtų mėlyna kaip Antarktidos nuotrauka. Tą galima pasakyti ir pažiūrėjus į ją iš šalies. Kita vertus, trobos kartais atrodo baisiai, tačiau viduje žmonės būna susitvarkę. Na, panašu, kad čia ne vienas tokių atvejų. Troba tarp daugiabučių stovėjo jau labai seniai, kaip teigė savininkai – maždaug nuo tarpukario. Kai ji čia statėsi, aplink buvo laukai ir pelkės. Tuo metu, kai mes čia atvykome – tai paskutinė šiame kvartale esanti vieno aukšto troba, o visur aplinkui yra tik daugiabučiai. Ši vieta virtusi daugiabučių kvartalu, taigi, ir ši troba jau yra pardavinėjama.

Kūrenimas ir apšiltinimas

Taigi, sandarumo testas buvo atliktas tiesiog savo kailiu. Čia apsistoję greitai turėjome sutikti su realybe – tai visai kas kita, negu gyventi daugiabutyje, kur radiatorius šiltas pats savaime. Ir visgi, žmonės matyt tokiu būdu kažkiek sutaupo, nemokėdami gyvatuko ar kitų panašių mokesčių. Troboje nebuvo šilta, taigi, pasikūrėme. Viduryje patalpų, tarp trijų sienų, kuriose išgriautos angos, sumūryta didžiulė krosnis. Niekur nėra jokių radiatorių, tiesiog ta viena didelė krosnis, nuo kurios eina šiluma į visas skirtingas puses. Šilčiausia yra sėdėti prie pat krosnies, tačiau yra tam tikri kampai namuose, kur šiluma taip pat kaupiasi. Štai, pavyzdžiui, viename svetainės gale.

Tačiau po vonia buvo vieta, kur švilpė vėjas, iš ten tiesiog traukdavo didžiausias šaltis, tai buvo akivaizdu tiesiog kur nors ten arčiau pastovėjus. Taigi, termovizijos nuotrauka jau vien šioje vietoje rodytų didžiules skyles. O toliau viskas kaip kone pagal vadovėlį. Mediniai langai ir jokių normalių apšiltinimų aplink. Pusiau kiauras stogas, kadaise šiltintas primityviomis priemonėmis. Daugybė plyšių sienose. Jų ten galėtų ir nebūti, bet visgi visada yra. Grindys taip pat prašosi labai šiltų šlepečių arba… gero apšiltinimo.

Šalčiausia būdavo rytais. Atsibusdavome jau jausdami, kad po antklodėmis tarsi šiltnamis, o virš mūsų – grynas šaltas oras. Per naktį labai atšaldavo.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *