Paprasta, bet įsimintina kelionė

Ne paslaptis, kad autobusų nuoma Vilniuje su vairuotoju dažniausiai reikalinga ekskursijoms. Tokioms, per kurias kolektyvas nenori prisiimti atsakomybės už vairavimą ir nori galbūt grįžtant išgerti, arba turi tiek daug atsakomybių, kad bent jau vairavimo norisi atsisakyti. Tai gana populiarus užsakymas, nes praktiškai visos automobilių ir autobusų nuomos įmonės teikia ir nuomos su vairuotoju užsakymo paslaugą. Taigi, nėra taip lengva gauti tokį automobilį ir dalyką, kokio tikrai labai nori.

Kelionė kėlė jaudulį

Rožinis autobusasŠį kartą į kelionę buvo sukviesti vaikai iš prastų šeimų arba turintys globotinius. Daug kas iš jų net nebuvo niekada buvę prie jūros, kitiems tai buvo antras kartas, ir tik vienai mergaitei trečias. Ši kelionė visiems kėlė jaudulį, nors jo neslėpė tik patys mažiausi. Vyresni, paaugliai apsimetė, kad jiems tai nė motais, o gal nenorėjo išsiduoti, kad vis dar nėra matę jūros. Tai, žinoma, ne nuo jų priklausė – kol esi vaikas, gyvenimas yra tavimi besirūpinančių žmonių rankose. Kelionė visiems kėlė jaudulį, tai buvo galima atspėti iš neįprasto vaikų ir paauglių elgesio, arba akivaizdaus jaudulio, arba perdėto nerūpestingumo, tarsi siekiant pademonstruoti savo poziciją – man vis vien. Į išnuomotą autobusą visi lipo linksmai nusiteikę, kalbėdamiesi tarpusavyje. Beveik niekas tuo momentu nebuvo sulindę į išmaniuosius telefonus, dauguma rijo akimis aplinką tarsi sakydami sau – dabar matau tai, bet netrukus matysiu visai ką kita.

Paprasta, bet nuostabi kelionė

Ir štai ši paprasta, bet nuostabi kelionė prasidėjo. Pakeliui aplankėme ir Anykščius, kurie irgi visiems kėlė daug emocijų. Net tas pats Puntuko akmuo sulaukė dėmesio ir visiems buvo įdomu jį apžiūrėti, o apie Lajų taką kalbos netilo dar ilgiau. Kai atvykome prie jūros – visi jautėsi kaip ant pasaulio krašto. Jūra visada turi nuostabią atmosferą, ji visada leidžia pajusti tikrą dvelksmą, tikrą kvėpavimą, druskos įsirašymą į plaukus ir į plaučius. Visi buvo laimingi. Prie jūros daug kas suvalgė savo turėtus užkandžius, išgėrė arbatos iš termosų. Vienas žmogus turėjo gitarą, taigi pagrojo su ja, visi gana ilgai vakarojo. Perėjome ir naktinę Palangą, ir jua kone brėkštant susėdome atgal į autobusą, kuriame jau snaudė viltį praradęs autobuso vairuotojas, galbūt manęs, kad mes išvis nebegrįšime. Kelionėje visi užmigo saldžiu miegu, kol galbūt ėmė atrodyti, jog visa tai buvo tik sapnas, tačiau nuotraukos ir dabar yra faktų liudinininkės.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *