Įdomu, kad mūsų moderniame ir tolerantiškame pasaulyje vis dar yra tiek stigmų. Ir štai net ir didmiestyje dirbanti psichiatre Kaune (ar psichologė, nes kai kurie žmonės nelabai skiria), vis dar yra tarsi gėda, yra slepiama, ir nesinori niekam sakyti, kad lankomasi pas tokio tipo specialistus. Tačiau iš tiesų apie tai reikėtų kalbėti dažniau, kalbėti garsiai, ir visiškai neslėpti, kad gaunama tokia pagalba. Kaip tik: verčiau paskatinti ir kitus, kam tai reikalinga, visada kreiptis ir ieškoti tokios pagalbos.
Psichinės ligos reikalauja gydymo
Labai svarbu, kad žmonės, kurie turi psichinių ligų, būtinai gautų pagalbą. Tokiems žmonėms labai svarbu padėti laiku, tą turi daryti aplinkiniai, jie turi reaguoti į tai, kas vyksta. Ypač, jeigu pasireiškia nerimo per dideli sutrikimai, suicidinės mintys, haliucinacijos, nemiga, šizoidiniai priepuoliai, girdimi balsai, ateina įkyrios mintys, skatinančios smurtauti ar kažką nelogiško daryti. Tuomet būtina kreiptis pas psichiatrus, galbūt bus diagnozuotas sutrikimas ir reikės gerti vaistus. Ligoniai klysta, galvodami, kad yra sveiki, kuomet gavę diagnozę dėl kažko gydosi, o paskui pasijutę geriau, nutraukia gydymą, nebegeria vaistų. Jie tuomet labai sau pakenkia ir tada tenka tikrai gailėtis, kad visa tai atsitiko, nes vėl kartojasi ligos simptomai.
Psichologas padeda kritinėse situacijose
Visiems kartais gyvenime atsitinka, kad iš po kojų viskas ima tarsi slysti. Krizės, kurios priverčia žmones ieškoti pagalbos, būna netikėtos arba lėtinės: santykių griūtis, išdavystė, labai stipriai paveikia artimojo netektis arba liga, taip pat kažkokie kiti žaibiškai nutikę įvykiai. Visa tai veda žmones į neviltį ir dėl to gali prasidėti depresija, kiti negalavimai, taigi, žmonėms reikia pagalbos. Iš duobės išlipti gali padėti pokalbiai su psichologu, tačiau kai kuriais atvejais gali reikėti ir vaistų: antidepresantų, nerimo šalintojų, migdomųjų. Juos gali išrašyti psichiatras, pas kurį nukreipia psichologas.
Kartais psichologas tampa pramoga, nors iš tiesų reikia tik mokytis save pažinti
Aišku, pasitaiko atvejų, kad žmonės metų metus lankosi pas psichologus, nors tikrųjų problemų neturi, tiesiog negali priimti savo charakterio. Visi esame skirtingo temperamento, ir yra žmonių, kurie niekad nesugyvena su aplinkiniais ir dėl to jaučiasi blogai, arba visada yra viskuo nusivylę, arba neprisiverčia kažką daryti, dirbti, susiimti, neturi motyvacijos. Tokiems žmonėms kartais apsilankymas pas psichologą tampa rutinos dalimi, tačiau iš tiesų gyvenime reikia didesnių pokyčių.