Jei namuose ar vasarnamyje atliktas sandarumo testas rodo prastus rezultatus, vadinasi, metas rimtam remontui. Ir visgi kartais mūsų planai labai laikini – gal kažkur apsistosime tik labai trumpam, o gal planuojama už metų ar kelių parduoti tam tikrą nekilnojamąjį turtą. Taigi, patiems šiek tiek pasišiltinti trobą nėra įmanoma profesionaliai. Tačiau ką žmonės daro, kai tiesiog būna šalta ir reikia dar šiek tiek ištempti iki pavasario?
Pledai tarpduriuose ir ant durų
Vienas iš būdų šiek tiek apsišildyti gyvenamąsias patalpas – sulaikyti šaltį, ateinantį per plyšius. Dėl to žmonės gali pasikabinti pledus ant durų ar tarpduriuose, kur jungiasi šiltesnių kambarių ir šaltesnio koridoriaus vieta. Taigi, pledai gali tikrai padėti išvengti tų šilumos pabėgimų, tačiau tai labai buitinė ir labai laikina priemonė.
Langų kamšymas
Turbūt kiekvienam Nepriklausomybės pradžioje ar vėliau gimusiam lietuviui nesvetimas dalykas yra langų kamšymas mokykloje. Mokslo metų pradžioje ruduo dar būna šiltas, tačiau netrukus ima temti ir šalti. Galiausiai sėdintieji prie lango ima tirtėti per pamokas, nors šildymas mokykloje jau ir būna įjungtas. Nereikia sakyti, kad termovizija tokiose mokyklose rodytų milžinišką temperatūros pralaidumą ties langais. Taigi, mokykloje būdavo įprasta padaryti bendrą talką ir visiems kartu užkamšyti langus, visi, kas galėdavo, turėdavo atsinešti į mokyklą popieriaus, vatos, atsinešti žirkles. Vykdavo langų kamšymas. Prikišus į plyšius vatos ir popierių, jie būdavo užklijuojami lipnia juosta. Savotiškai gražus ir bendruomeninis dalykas, kai pati mokyklos bendruomenė pasirūpina savimi ir užkamšo langus. Po kamšymo itin jausdavosi, kaip mokykloje pašiltėdavo. Senus medinius langus reikėdavo ir reikia kamštyti ir dabar namuose, kur nėra pakeista į naujus langus. Taigi, tai senas ir paprastas būdas apšiltinti namus, tiksliau, itin pralaidžias namų vietas.
Toliau skaityti „Kiek įmanoma patiems pasišiltinti trobą, beveik neišlaidaujant?”